Kazino žaidimai 2300 m. prieš Kristaus gimimą

Apie 2300 m. prieš Kristaus gimimą kinai sugalvojo žaidimą su plytelėmis, per kurį laimima atsitiktinumo dėka, o po 1100 metų kinų kareiviai pramogaudavo lošdami kazino žaidimus, tačiau senoji Kinija lošimus laikė nelegaliais.

Senojoje Romoje Klaudijus taip pertvarkė savo karietą, kad būtų daugiau vietos metant kauliukus, o Kaligula konfiskavo karžygių turtą, kad padengtų lošimo skolas, be to romėnų kariai lošė iš Kristaus drabužių, kai jis buvo nukryžiuotas. Romos Imperijos didybės laikas įstatymų leidėjai išleido įsaką, kad visus vaikus reikia išmokyti lošti ir mesti kauliukus.

14 amžiuje karalius Henry VIII uždraudė lošimus ir kazino, nors jis ir pats buvo nepataisomas lošėjas, kai sužinojo, kad kareiviai daugiau laiko praleisdavo lošdami nei mokydamiesi kariauti. Kai Henrio žmona Anne Boleyn ir jos brolis buvo nuteisti už išdavystę ir kraujomaišą, statymo santykis buvo 10 prie 1, kad juos išteisins.

Kazino naujajame pasaulyje

Naujajame pasaulyje Amerikos čiabuviai tikėjo, kad patys dievai sugalvojo atsitiktinai laimimus žaidimus, todėl žaisdavo kauliukais naudodami slyvų kauliukus, nudažytus baltai ir juodai. Nepaisant to, kad lažindavosi iš tam tikro turto, Amerikos čiabuviai dar juos naudodavo spėdami būsimą derlių ir siekdami išgydyti sunkiai sergančius gentainius.

Revoliucinio karo metu loterijos finansuodavo kontinentinę armiją. Pats Vašingtonas nusipirko pirmąjį nacionalinės loterijos bilietą 1793 m., kad būtų paremti darbai Kolumbijos rajone, o beveik visų valstijų vyriausybės loterijas sankcionavo. 1830 m. daugiau nei 420 nacionalinių loterijų skatindavo lošėjus prizais. Kazino ir loterijos tapo populiariu lėšų surinkimo metodu 18-19 amžiuje.